protininkas

prõtininkas, -ė smob. (1) 1. IM1864,36, Kel1881,235 filosofas, mąstytojas. 2. Vaižg inteligentas, šviesuolis: Pradėjus nuo pirmojo protininko ir baigus paskutiniu tamsuoliu, visi nesutinka savo pažiūrose Blv.